Buda palėpėje

Priešistorė liudija: po Pirmojo pasaulinio karo japonai vyrai plaukia į San Fransiską ieškoti darbo, vėliau vieni jų, užsidirbę, grįžta į Japoniją, kiti – pasilieka. Amerika turi tapti jų namais, tad jie čia ima kurti šeimas. Į Japoniją siunčia nuotrauką – nebūtinai tikrą, gal kiek pagražintą, galbūt ir ne savo – ir laukia nuotakos, išsirinkusios savo būsimąjį iš fotografijos. Autorė romane seka tų „fotografijų nuotakų", palikusių Japoniją, pėdomis, atlaiko jų alinančią kelionę laivu į Ameriką, įsilieja į jų chorą, pasakojantį apie pirmą susitikimą su būsimu vyru, sunkų darbą, apie vaikus, ilgainiui užmiršiančius savo kultūrą. Iki lemtingojo Perl Harboro ryto, po kurio japonai masiškai iškeldinami iš naujųjų savo namų, išvežami, išvejami, pradanginami.

Autorės tėvai – pirmos ir antros kartų japonų emigrantai Amerikoje. Romanas Buda palėpėje 2011 m. pelnė American Historical Fiction, 2012 m. – PEN Faulknerio apdovanojimus ir Prix Femina Étranger, išrinktas Metų The Bostone Globe geriausia knyga, nominuotas National Book Award, Los Angeles Times Book Prize.